Prievartavimo narkotikai: kaip suprasti, kad buvote apsvaiginta ir išvengti seksualinio smurto

Atminties spragos, neįprastai stipri reakcija net į nedidelį alkoholio kiekį ar sunkumas išlaikyti asmenines ribas gali būti požymiai, jog vakarėlio metu galėjote patirti apsvaiginimą be savo žinios. Tokios situacijos vis dažniau siejamos su seksualiniu smurtu ir seksualine prievarta.

Angliškai terminas, kuomet asmeniui be jo žinios įpilama taip vadinamų prievartos narkotikų (angl. date rape drugs), vadinamas „spiking’u“. Tokie veiksmai dažnai siejami su ketinimu palengvinti išžaginimą, seksualinį išnaudojimą ar kitokio pobūdžio seksualinį smurtą.

Jei atpažįstate šiuos pojūčius, svarbu žinoti, kad asmuo, kuris buvo apsvaigintas, negali duoti galiojančio sutikimo lytiniams santykiams – nepriklausomai nuo aplinkybių. Sutikimas (angl. consent) turi būti aiškus, sąmoningas ir laisvai duotas – tai vienas kertinių seksualinio smurto prevencijos principų.

Kaip vyksta apsvaiginimas („spiking“)?

Lietuvoje vis dažniau fiksuojamos istorijos, susijusios su seksualiniu smurtu ir galimu apsvaiginimu pramogų vietose. Nukentėję dalijasi istorijomis, kai lankantis baruose ar naktiniuose klubuose susiduriama su situacijomis, kai gėrimas – pasiūlytas nepažįstamo asmens ar trumpam paliktas be priežiūros – staiga ima veikti neįprastai.

Atsiranda stiprus galvos svaigimas, sutrinka orientacija ir koordinacija. Dažnai apibūdinamas pojūtis – tarsi būtų suvartota daug alkoholio, nors realiai jo kiekis buvo minimalus. Tokie simptomai gali būti siejami su vadinamaisiais „išprievartavimo narkotikais“, kurie naudojami siekiant apsvaiginti auką.

Toliau situacija dažnai vystosi pagal panašų scenarijų: šalia atsiradęs asmuo pasiūlo „padėti“ ir išsiveda akivaizdžiai prastai besijaučiantį žmogų iš pasilinksminimo vietos. Aplinkiniams tai nesukelia įtarimų, nes iš šalies gali atrodyti, kad tiesiog rūpinamasi kiek per daug alkoholio pavartojusiu draugu. Tačiau būtent tokiose situacijose kyla didelė seksualinio smurto rizika.

2024 metais Lietuvoje kilo rezonansinių atvejų banga, susijusi su seksualiniu smurtu, išžaginimais ir galimu apsvaiginimu naktiniuose klubuose. Merginos viešumoje viena po kitos ėmė dalytis istorijomis, kaip viename populiariame sostinės naktiniame klube joms į gėrimus buvo įmaišyta narkotinių medžiagų.

Patyrusių seksualinį smurtą skaičius ėmė augti sniego gniūžtės principu, mat, apie prievartą prabilus vienai aukai, kitos ėmė atpažinti savo patirtis.

Yra keli simptomai, nurodantys, kad galimai patyrėte apsvaiginimą, todėl labai svarbu juos žinoti ir mokėti laiku pastebėti.

Galimi apsvaiginimo („spiking“) požymiai:

• Pykinimas arba vėmimas – gali pasireikšti staiga, net jei suvartotas nedidelis alkoholio kiekis ar jo visai nevartota.
• Silpnumas, alpimo pojūtis, galvos svaigimas – būdingas staigus energijos kritimas ir nestabilumo jausmas.
• Mieguistumas, sumišimas ar dezorientacija – tampa sunku orientuotis aplinkoje ar suprasti, kas vyksta.
• Jausmas, kad esate labiau apsvaigę nei įprastai po nedidelio alkoholio kiekio – neproporcingas apsvaigimas gali būti ženklas, kad jums į gėrimą buvo pripilta psichotropinių medžiagų.
• Sumažėjusi savikontrolė – galite elgtis neįprastai, priimti sprendimus, kurių paprastai nepriimtumėte. Stimuliuojančios medžiagos kelia euforijos, pasitikėjimo kitais jausmą ar rizikingą seksualinį aktyvumą. Svarbu žinoti, kad tai nėra asmens laisva valia, o suvartotų medžiagų poveikis.
• Sąmonės netekimas – staigus „atsijungimas“ yra vienas pavojingiausių signalų.
• Sunku vaikščioti, kalbėti, susikaupti ar kontroliuoti kūną – sutrinka koordinacija ir motorika.
• Atminties praradimas – gali atsirasti „juodosios skylės“ atmintyje, vakaro įvykiai neprisimenami ištisa, arba prisimenami labai fragmentiškai.
• Regėjimo sutrikimai, ypač neryškus matymas „lyg per rūką“ – aplinka gali atrodyti išsiliejusi ar nestabili.
• Paranoja (stiprus nerimo ar nepasitikėjimo jausmas) – gali kilti nepagrįsta baimė ar įtarumas aplinkiniams.
• Haliucinacijos (matomi, girdimi ar juntami neegzistuojantys dalykai) – suvokimo iškraipymai, kurie gali kelti didelį pavojų.
• Laikinas kūno pojūčių praradimas („atsiskyrimo nuo kūno“ jausmas) – gali atrodyti, kad nebekontroliuojate savo kūno ar veiksmų, justi save tarsi iš šono.

Simptomai gali pasireikšti per kelias minutes ir trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Kai kuriais atvejais galimos ir ilgalaikės pasekmės.

Ką daryti, jei įtariate, kad buvote apsvaiginta (-as)

• Pasakykite apie savo įtarimus žmogui, kuriuo pasitikite, ir paprašykite likti su jumis – svarbu nelikti vienam, kad kas nors galėtų stebėti jūsų būklę ir prireikus padėti.
• Jei tokio žmogaus nerandate šalia, pabandykite susisiekti mobiliuoju telefonu – parašykite žinutę, nurodykite tikslią vietą, kurioje esate, galite išsiųsti geolokacijos tašką.
• Jei esate bare ar klube, kreipkitės į personalą arba apsaugą – jie gali pasirūpinti jūsų saugumu ir padėti organizuoti pagalbą.
• Nepalikite viešos vietos, nebent jums grėstų pavojus. Jei įtariate, kad jus apsvaigino, labai svarbu nebandyti vairuoti. Taip pat pavojinga palikti vietą pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu. Kreipkitės pagalbos ir likite tarp žmonių, kol jos sulauksite.
• Jei jaučiatės nesaugiai ar blogai, skambinkite skubios pagalbos numeriu 112 – tai greičiausias būdas gauti medicininę ar policijos pagalbą Lietuvoje.
• Jei apie tai, kad galėjote būti apsvaiginta, supratote tik kitą dieną. , pasistenkite kuo skubiau pranešti policijai – ankstyvas pranešimas padidina galimybes nustatyti įvykio aplinkybes.
• Veikite nedelsiant, nes kai kurios medžiagos iš organizmo pasišalina per 12–72 valandas – vėliau kreipusis į gydymo įstaigas mažėja tikimybė, kad bus ne tik atrastos narkotinės medžiagos organizme, bet ir išaiškintas nusikaltimas bei kaltininkas.
• Jei įtariate seksualinę prievartą, kreipkitės į specializuotas pagalbos organizacijas – jos teikia konfidencialią emocinę, teisinę ir praktinę pagalbą nukentėjusiesiems.

Apsvaigęs asmuo negali duoti sąmoningo ir aiškaus sutikimo, nes prievartavimo narkotikai gali slopinti organizmo funkcijas, sukelti atminties praradimą ir trikdyti sprendimų priėmimą. Seksualiniai veiksmai be sutikimo yra prievarta – net tais atvejais, kai nebuvote visiškai praradusi sąmonės.

Visuomenėje yra daug stereotipų, ir patyrę seksualinį smurtą asmenys dažnai su jais susiduria. Vienas tokių – įsitikinimas, neva prievarta vyksta tik tuomet, kai auka aktyviai priešinasi, patiria fizinį smurtą ir rimtų sužalojimų. Tai nėra tiesa.

Svarbu pabrėžti: bet kokie seksualiniai veiksmai be sutikimo yra seksualinis smurtas, ir atsakomybė dėl to visada tenka smurtavusiam asmeniui, o ne nukentėjusiajai.

Sutikimas turi būti aiškiai išreikštas, savanoriškas ir sąmoningas – tačiau apsvaigęs žmogus tokio duoti negali. Medžiagos, naudojamos apsvaiginimui, ne tik „susuka galvą“, bet ir paveikia gebėjimą priimti sprendimus, vertinti situaciją, išreikšti savo valią seksualiniam kontaktui.

Kaip galite padėti žmogui, jei manote, kad jis buvo apsvaigintas?

• Išlikite kuo ramesni ir įvertinkite padėtį – suprantama, kad tokia situacija kelia daug streso tiek jums, tiek galimai nukentėjusiam asmeniui. Giliai įkvėpkite – ramus elgesys padės aiškiau įvertinti būklę ir veikti.
• Palydėkite žmogų į saugią vietą ir nepalikite jo vieno – tai padeda sumažinti kylantį pavojų ir apsaugoti nuo galimų seksualinio išnaudojimo situacijų.
• Nedelsdami informuokite baro, klubo personalą ar apsaugą – viešose vietose tai vienas efektyviausių būdų užtikrinti greitą reakciją ir saugumą.
• Stenkitės neleisti vartoti alkoholio ar kitų medžiagų – tai gali pabloginti būklę ir vėliau apsunkinti galimo apsvaiginimo nustatymą. Jei nepykina – galite duoti gerti vandens mažais gurkšneliais.
• Nuolat bendraukite su žmogumi ir jį raminkite – svarbu palaikyti ryšį, kad būtų lengviau stebėti simptomus ir būklės pokyčius.
• Jei būklė staigiai blogėja, o žmogus netenka sąmonės, prasideda traukuliai ar haliucinacijos – kvieskite greitąją pagalbą. Laiku atlikta medicininė intervencija gali išgelbėti gyvybę.
• Neleiskite išeiti su nepažįstamais ar nepatikimais asmenimis – tai ypač svarbu siekiant išvengti galimų seksualinio smurto atvejų.
• Užtikrinkite saugų grįžimą namo ir pasirūpinkite, kad namuose žmogus neliktų vienas – tai vienas svarbiausių prevencinių veiksmų po galimo apsvaiginimo.
• Įtariant seksualinį smurtą, kuo greičiau kreipkitės į policiją ar specializuotas pagalbos organizacijas Lietuvoje – tai didina tikimybę nustatyti įvykio aplinkybes, o kvalifikuoti specialistai pagelbės įveikti šią situaciją bei sunkumus, susijusius su seksualinio smurto padariniais – fiziniais ir psichologiniais.

Kaip apsisaugoti?

Specialistai perspėja, kad pavojus susidurti su apsvaiginimu ir seksualine prievarta gali tykoti ne tik naktiniame klube, bet ir artimoje aplinkoje.

Pasitaiko atvejų, kai kėsinamasi apsvaiginti pasimatymo metu, vakarėliuose pas pažįstamus ar draugus, privačiuose renginiuose, festivaliuose, baruose ar net darbo aplinkoje bei kelionių metu.

Dėl to nereikėtų paranojiškai vengti visų masinių susibūrimų, tačiau galima imtis priemonių, kurios galėtų padėti laisvalaikį leisti kaip įmanoma saugiau.

• Saugiau būti grupėje. Patikimų draugų kompanija ne tik padės smagiau praleisti vakarą, bet ir taps saugumo garantu. Jei planuojate dalyvauti didesniame žmonių sambūryje – festivalyje ar naktiniame klube, iš anksto susitarti, kaip palaikysite ryšį ir stebėsite vieni kitų savijautą.

• Naudokitės išmaniųjų telefonų teikiamomis galimybėmis – įjunkite buvimo vietos dalijimąsi su patikimais asmenimis, kad prireikus jie galėtų jus rasti. Jei vienas iš draugų yra stipriai apsvaigęs, neleiskite jam išeiti vienam ar su nepažįstamuoju.

• Pažinkite savo organizmo reakcijas į alkoholį. Staigus, neįprastai greitas apsvaigimas gali būti vienas iš įspėjamųjų ženklų. Geriau vartoti alkoholį saugioje aplinkoje ir su patikimais žmonėmis, ypač jei darote tą retai ir neturite patirties.

• Rinkitės vietas atsakingai. Prieš vykstant į barą ar klubą verta pasidomėti atsiliepimais ir kitų patirtimi. Kai kurios vietos gali būti siejamos su dažnesniais apsvaiginimo atvejais, todėl svarbu įvertinti riziką. Taip pat naudinga pasidomėti, ar įstaiga turi aiškią reagavimo tvarką tokiais atvejais.

• Stebėkite, ką geriate. Rekomenduojama rinktis gėrimus, kuriuos ruošia patikimas personalas. Naujoje, nepažįstamoje vietoje saugiau rinktis sandariai uždarytus butelius ar skardines.

• Atkreipkite dėmesį į gėrimo pokyčius. Nors dažnai naudojamos medžiagos yra bespalvės ir bekvapės, neįprastas skonis, drumstumas ar putojimas gali būti signalas, kad gėrimas galėjo būti paveiktas. Kad į gėrimą gali būti įpilta išprievartavimo narkotikų, gali padėti atpažinti keli indikatoriai: neskaidrus ir padūmavęs skystis, itin didelis burbuliukų kiekis, skęstantis ledas ar pasikeitusi spalva. Tokiu atveju jo vartoti nereikėtų.

• Nepriimkite maisto ar gėrimų iš nepažįstamų ar neseniai sutiktų žmonių. Galite manyti, kad atrodysite nemandagiai, jei atsisakysite pasiūlytų vaišių, tačiau tokiose situacijose svarbiau asmeninės gerovės užtikrinimas, o ne nepažįstamųjų nuomonė apie jus.

• Niekada nepalikite savo gėrimo be priežiūros. Net ir trumpam pasitraukus, pavyzdžiui, į tualetą, rekomenduojama gėrimą pasiimti su savimi arba patikėti jį asmeniui, kuriuo pasitikite. Jei to nepadarėte, saugiausia jo nebegerti ir įsigyti naują. Nors tai gali reikšti papildomas išlaidas, saugumas visuomet turėtų būti prioritetu.

• Naudokite papildomas apsaugos priemones, bet nepasitikėkite jomis besąlygiškai. Rinkoje siūlomi įvairūs sprendimai – specialūs dangteliai, kurie gali padėti išvengti situacijos, kuomet narkotinių medžiagų įpilamas jums nusisukus, tačiau jie neišgelbės, jei paliksite gėrimą be priežiūros ilgesniam laikui. Užsienyje siūlomos įvairios testavimo medžiagos, nudažančios gėrimą kita spalva, jei jame yra priemaišų – tačiau jos neaptinka visų medžiagų, todėl negali užtikrinti visiško saugumo.

• Nebijokite pasakyti „ne“. Jei situacija darosi nepatogi, jūs nesijaučiate visiškai saugiai ir užtikrintai, o naujojo pažįstamo pasiūlymai ar elgesys jums nepatinka – nebijokite pasakyti „ne“. Yra visiškai normalu atsisakyti bet kokios formos artumo bet kuriame tarpsnyje – turi teisę tą padaryti be pasekmių, o partneris (-ė) privalo besąlygiškai gerbti ribas.

Nekaltinkite savęs ir leiskite jums padėti

Ekspertai pabrėžia, kad seksualinio smurto aukos Lietuvoje vis dar retai kreipiasi pagalbos ar viešai kalba apie patirtį. Viena pagrindinių priežasčių – sutrikusi atmintis dėl galimo apsvaiginimo, kai nukentėjusieji negali tiksliai atkurti įvykių eigos.

Taip pat svarbų vaidmenį vaidina visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, tokie kaip aukų kaltinimas („pati kalta“), kurie mažina pasitikėjimą ir stabdo sprendimą pranešti apie nusikaltimą.

Įtarus, kad galimai patyrėte seksualinį smurtą, gali apimti nevilties, gėdos, nepasitikėjimo savimi jausmai – tai visiškai normalu. Svarbu suprasti, kad vienintelis asmuo, kuris yra kaltas dėl apsvaiginimo ar seksualinės prievartos, – tą tiesiogiai padaręs smurtautojas. Jūsų elgesys, apranga ar bendravimo būdas nėra priežastis kėsintis į jūsų kūną.

Mūsų svetainėje galite gauti nemokamą, konfidencialią ir kvalifikuotą pagalbą bei patikimą informaciją – neturite vieni išgyventi šios patirties, yra žmonių, kurie nori ir gali jums padėti. Jei nuspręsite kreiptis, būsite išgirsti, jumis bus tikima, o jūsų patirtis bus priimta be jokio vertinimo ar kaltinimo.