Seksualiniai santykiai dažnai laikomi viena artimiausių poros ryšio formų, tačiau ne visais atvejais jie teikia vienodai daug džiaugsmo abiems poroje esantiems žmonėms.
Net ir ilgalaikiuose santykiuose ar santuokoje gali pasireikšti seksualinis smurtas. Kada peržengiamos ribos ir seksualinio pobūdžio veiksmai poros santykiuose tampa seksualine prievarta? Kaip atpažinti išprievartavimą santykiuose, jei sieja emociniai ar teisiniai įsipareigojimai, o atsisakymas santykiauti vis dar klaidingai traktuojamas kaip „santuokinės pareigos“ nevykdymas?
Santuokinis išprievartavimas (angl. marital rape) – tai rimta ir vis dar nepakankamai atpažįstama smurto artimoje aplinkoje forma. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo, visuomenėje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad seksualinė prievarta santuokoje nėra laikoma išprievartavimu. Tai sukelia nemažai sunkumų nukentėjusiems bandant apibrėžti smurtinį išgyvenimą ar net suvokti ir pripažinti, kas nutiko.
Nukentėjusiems pripažinti patiriamą smurtą iš partnerio jau savaime sudėtinga, dar didesnis iššūkis – įvardyti seksualinę prievartą. Dėl gėdos, kaltės jausmo ar klaidingų stereotipų daugelis žmonių apie tokį išgyvenimą nutyli, todėl ši problema išlieka menkai matoma.
Seksualinį smurtą šeimoje moterys patiria dešimtis kartų
Pasakojimas apie „ilgai ir laimingai gyvenusius kartu“ dažnai lieka labiau idealas nei realybė. Praktikoje dalis santuokų susiduria su gilėjančiais konfliktais, neištikimybe, išsiskyrimu ar net smurtu.
Tyrimai rodo, kad nukentėję asmenys, patyrę seksualinę prievartą santykiuose, dažnai ją patiria pakartotinai – neretai tai gali tęsti ilgus metus.
Seksualinio smurto iš partnerio riziką didina šie veiksniai:
- Santykiai su dominuojančiu ir kontroliuojančiu partneriu, kuris kitą žmogų laiko savo „nuosavybe“.
- Anksčiau santykiuose pasireiškęs fizinis smurtas.
- Nėštumas.
- Liga ar sveikimas po operacijos.
- Išsiskyrimas ar skyrybos.
Viena plačiausiai nuskambėjusių pastarojo meto bylų – Gisèle Pelicot istorija, sukrėtusi pasaulio visuomenę. Ilgus metus moteris nežinojo, kad jos sutuoktinis ją sistemingai svaigino, seksualiai išnaudojo ir leisdavo ją prievartauti kitiems vyrams, viską fiksuodamas vaizdo įrašuose.
Vis dėlto svarbu suprasti, kad už kiekvieno seksualinio smurto atvejo slypi asmeninė tragedija – baimė, kontrolė ir ilgalaikės smurto pasekmės. Net jei išgyventas smurtas nepatenka į žiniasklaidos antraštes ar nėra plačiai aptariama, tai jokiu būdu nesumenkina jos svarbos. Kiekvieno žmogaus išgyvenimai yra reikšmingi ir verti būti išgirsti.
„Laimingos šeimos“ istorija neretai tęsiasi metų metus, kol kenčiantis partneris (-ė) pagaliau sau pripažįsta, kad tokio elgesio toleruoti negalima – net jei jį patiria iš sutuoktinio, su kuriuo buvo žadėta būti ir džiaugsme, ir varge.
Dažnai kamuoja gėda ir baimė, kad apie situaciją sužinos kiti. Nepadeda ir tai, kad dažniausiai agresorius stengiasi nukentėjusį asmenį kuo labiau izoliuoti nuo žmonių, galinčių suteikti pagalbą. Susidaro užburtas ratas – socialinis ratas siaurėja, nutrūksta ryšiai su draugais (-ėm) ar pažįstamais (-om), o smurtaujantis partneris (-ė) tuo pasinaudodamas vis labiau „išdrąsėja“ ir vis smarkiau skriaudžia negalintį apsiginti.
Nukentėjusių pasakojimai – lyg pasikartojantis košmaras
Seksualinį smurtą šeimoje dažniau patiria moterys. Jų istorijos – skirtingos, tačiau kartu ir stebėtinai panašios. Dažnai kartojasi panašūs modeliai, o viena pažeidžiamiausių situacijų – nėštumo ar pogimdyminis laikotarpis, kai moterys tampa ypač jautrios ir labiau pažeidžiamos nei įprastai.
Moteris pasakoja: Iš pradžių atrodė, kad būtent su šiuo vyru noriu praleisti visą gyvenimą ir susilaukti vaikų. Tačiau nėštumo metu gydytojai man griežtai uždraudė lytinius santykius dėl padidėjusio gimdos tonuso. Vyras su tuo nesitaikstė – nuolat kartodavo: „Ir kas, kad tu nėščia?“ Jis įkalbinėjo, spaudė, kol galiausiai nusileidau. Akto metu pajutau, kad pilvas sukietėjo, teko kviesti greitąją pagalbą. Buvau paguldyta į ligoninę, kad būtų išsaugotas nėštumas. Taip nutiko ne vieną kartą – iš viso šešis.
Po gydymo grįžau namo tikėdamasi ramybės. Namuose radau netvarką, viską sutvarkiau, pagaminau maistą. Vyras sugrįžo iš darbo, apsidžiaugė, tačiau netrukus situacija pasikartojo – jis vėl vertė mane mylėtis prieš mano valią. Po to vėl atsidūriau ligoninėje.
Kita nukentėjusioji dalinasi: Ištekėjusi 2,5 metų, prieš 2 savaites pagimdžiau ilgai lauktą pirmagimį sūnų. Pirmas kelias dienas vyras buvo labai laimingas, bet grįžus namo viskas pasikeitė.
Jau pirmą naktį jis pradėjo reikalauti sekso. Pasakiau, kad po gimdymo reikia bent 2 mėnesių poilsio, be to, buvau pagimdžiusi vos prieš 3 dienas – man skaudėjo visą kūną. Bet jis atsakė, kad „yra ir kitų vietų“ ir kad jis „irgi žmogus“.
Aš išsekusi, neišsimiegojusi, man sunku su pirmu kūdikiu, o jis vietoj palaikymo spaudė. Pasakiau, kad gali pasirūpinti savimi pats, bet jis sugriebė mane: „tu man padėsi“.
Po kelių minučių viskas baigėsi, bet man tai buvo pragaras. Aš rėkiau, verkiau, bandžiau priešintis, bet jis mane prispaudė ir nekreipė dėmesio. Sakė: „geriau taip, nei aš lakstysiu pas kitas, tiesiog pakentėk“.
Praėjo pusantros savaitės, su juo nebendrauju, miegu su kūdikiu atskirai. Bijojau dėl siūlių – skaudėjo, kraujavo. Pas gydytoją nėjau… nežinau, ką sakyti.
Seksualinis smurtas gali vykti ir pasinaudojant žmogaus nepatyrimu. Tokiais atvejais nukentėjęs asmuo gali net nesuprasti, kad patiria smurtą, manat, jog toks elgesys yra normalus. Neretai tokie santykių modeliai formuojasi disfunkcinėse šeimose ir, kaip išmoktas elgesys, perduodami iš kartos į kartą.
Kaip atpažinti, kad tai smurtas?
Kalbant apie seksualinį smurtą artimuose santykiuose, svarbu suprasti, kad jis retai atsiranda staiga – dažniausiai tai yra ilgiau trunkančio, palaipsniui besiformuojančio smurtinių santykių modelio dalis. Pradiniame etape tokie santykiai gali atrodyti visiškai normalūs ar net idealūs, todėl pavojingi signalai lieka nepastebėti.
Ankstyvose stadijose partnerio kontrolė neretai maskuojama ir pristatoma kaip dėmesys ar rūpestis. Nuolatinis klausinėjimas, kur esate ir su kuo leidžiate laiką, ar perdėtas pavydas kartais klaidingai palaikomi stiprių jausmų išraiška.
Tuo metu smurtaujantis asmuo dažnai kuria patikimo, rūpestingo ir „tobulo partnerio“ įvaizdį, kuris atitinka kito žmogaus lūkesčius ir poreikius. Būtent dėl šios priežasties smurtas santykiuose ilgą laiką gali likti neatpažintas, o jo eskalacija – nepastebėta.
Santuokinis ar partnerio vykdomas seksualinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu atpažinti ne tik akivaizdžią prievartą, bet ir subtilesnes jos formas.
Štai kelios „raudonos vėliavėlės“, kurios turėtų priversti rimtai susimąstyti:
- Seksualiniai santykiai vyksta be aiškaus, laisvo ir savanoriško sutikimo, net jei nėra fizinės prievartos požymių.
- Partneris daro spaudimą („Jei mane mylėtum, sutiktum“, „Tai tavo pareiga“), taip manipuliuodamas jausmais ir bandydamas sukelti kaltės jausmą.
- Lytiniai santykiai pasitelkiami kaip galios įrankis siekiant kontroliuoti partnerį arba nubausti jį už nepritarimą, atsisakymą, susitarimų, pažadų ar net „taisyklių“ nesilaikymą („Jei darytum, kaip sakau, nereikėtų tavęs taip „mokyti“).
- Intymūs veiksmai verčiami atlikti per emocinį spaudimą, šantažą ar grasinimus („Jei atsisakysi, aš išeisiu pas tą, kuri/kuris neatsisakys“).
- Seksualinis smurtas derinamas su kitomis smurto formomis – fiziniu, psichologiniu ar ekonominiu spaudimu („Kol gyveni iš mano pinigų, darysi tai, ko noriu“).
- Jaučiama nuolatinė baimė, įtampa ar pareiga „vykdyti“ partnerio lūkesčius intymiame gyvenime („Nenori problemų? Daryk, kaip sakau“).
- Asmuo sutinka su seksu siekdamas išvengti konflikto, pykčio ar smurto, o ne dėl savo noro („Padaryk tai, ir paliksiu tave ramybėje“).
- Ignoruojami asmens ribų nustatymai ar aiškus atsisakymas („Tu nežinai, ko nori – aš žinau geriau“).
- Partneris menkina, kaltina ar verčia abejoti savo jausmais („Tu per jautriai reaguoji“, „Čia normalu porose“).
- Atsiranda vidinė abejonė – sunku įvardyti patirtį kaip smurtą, jaučiamasi „pilkojoje zonoje“, šį jausmą dar labiau skatina partnerio žodžiai, kuriais menkinamas seksualinis smurtas („Nustok viską vadinti smurtu – darai iš nieko tragediją“, „Tai ką, dabar jau ir prisiliesti prie tavęs nebegalima?“)
- Seksualiniai veiksmai verčiami atlikti su trečiaisiais asmenimis ar prieš savo valią („Jei mane myli, turėtum norėti išbandyti kažką naujo dėl manęs“).
- Patiriamas emocinis ar psichologinis išsekimas, susijęs su intymiais santykiais, vietoje saugumo ir artumo jausmo.
- Partneris (-ė) manipuliuoja „santuokinės“ ar „pareigos“ samprata, teigiant, kad seksualiniai santykiai yra privalomi vien dėl santuokos ar partnerystės („Tu esi mano žmona / vyras – privalai“, „Santuokoje atsisakyti sekso negalima“, „Tai tavo pareiga“).
Kiekvienas žmogus turi teisę į saugumą, pagarbą ir laisvą pasirinkimą visose santykių srityse.
Patyrus seksualinį smurtą santykiuose
Kai seksualinis smurtas patiriamas iš artimo žmogaus, neretai situacija tampa psichologiškai gerokai sudėtingesnė ir painesnė nei išpuolio iš nepažįstamojo atveju. Jei svetimo žmogaus smurtas aiškiai indikuoja, kad buvo peržengtos asmeninės ribos, tai prievarta santykiuose su žmogumi, su kuriuo sieja įsipareigojimai ar jausmai, dažnai sukelia vidinį konfliktą ir abejones.
Tokie išgyvenimai gali kelti didelę vidinę sumaištį – žmonės nesąmoningai skirsto iš aplinkos gaunamus signalus ir patyrimus į „gerus“ ir „blogus“. Jei kažkas smurtauja, jis yra „blogas“, tačiau kai smurtaujantis asmuo yra mylimas ar laikomas „geru“, atsiranda psichologinė įtampa.
Bandant su tuo susidoroti, žmogus dažnai atsiduria sudėtingoje vidinėje dilemoje – arba turi pakeisti savo požiūrį į smurtaujantį artimąjį, arba pradeda abejoti tuo, kas įvyko. Dėl to jis gali vis iš naujo klausti savęs, ar tai tikrai buvo smurtas, o kartais net bandyti save įtikinti, kad taip nebuvo.
Ilgalaikio seksualinio smurto santykiuose atvejais dalis nukentėjusiųjų gali pradėti kaltinti save, manyti, kad patys išprovokavo tokį elgesį ar yra už jį atsakingi. Tokį mąstymą dažnai lemia nuolatinės smurtautojo manipuliacijos, emocinis spaudimas ir kontrolė, kurie iškreipia realybės suvokimą ir apsunkina situacijos įvertinimą.
Kodėl sunku atpažinti seksualinį smurtą šeimoje?
Žmonės ne visada atpažįsta seksualinį smurtą artimuose santykiuose, nes jį dažnai užgožia emociniai ryšiai, socialinės normos ir klaidingi įsitikinimai.
Štai kelios priežastys, dažniausiai trukdančios atpažinti seksualinį smurtą ir jį aiškiai įvardinti:
- Lojalumas partneriui. Nukentėjusysis gali vengti pripažinti patiriamą smurtą, nes nenori kompromituoti artimo žmogaus ar griauti santykių įvaizdžio. Kartais paprasčiau ignoruoti problemą ir palaikyti „normalių santykių“ iliuziją.
- Klaidingas pareigos suvokimas. Vis dar paplitęs mitas, kad santuoka ar partnerystė automatiškai reiškia nuolatinį seksualinį prieinamumą. Tačiau tai, kad žmogus sutiko lytiškai santykiauti vieną kartą ar anksčiau, nereiškia, jog jis sutinka visada. Sutikimas turi būti laisvas ir aiškus kiekvieniems seksualiniams veiksmams, nepriklausomai nuo santykių statuso.
- Spaudimo normalizavimas. Psichologinis spaudimas, kaltės kėlimas ar grasinimai („Esi man skolinga(-as)“, „Ieškosiu kitur“) dažnai nėra suvokiami kaip smurtas, nors iš esmės tai yra prievartos forma. Ilgainiui smurtą patiriantis žmogus gali internalizuoti kaltę ir pradėti manyti, kad pats yra atsakingas už situaciją.
- Patirties ir žinių trūkumas. Neturint sveikų santykių pavyzdžių ar informacijos apie ribas ir sutikimą, toks partnerio elgesys gali atrodyti „įprastas“. Tai ypač būdinga jaunesniems žmonėms ar tiems, kurie augo disfunkcinėje aplinkoje.
- Kultūriniai ir religiniai veiksniai. Tam tikrose bendruomenėse vis dar pabrėžiamas vieno partnerio paklusnumas kitam, o tai gali legitimizuoti kontrolę ir apsunkinti smurto atpažinimą. Socialinis spaudimas „išlaikyti šeimą“ ar „paisyti tradicinių vertybių“ taip pat dažnai nutildo aukas.
Svarbu pabrėžti, kad santuoka ar partnerystė nesuteikia teisės į lytinius santykius. Seksas visais atvejais turi būti paremtas savanorišku abiejų žmonių apsisprendimu – jei žmogus pasako „ne“, tai reiškia „ne“, net ir santykiuose su sutuoktiniu ar ilgalaikiu partneriu.
Jei įtariate, kad galėjote patirti seksualinį smurtą iš sutuoktinio ar partnerio, jums svarbu rasti saugią erdvę prabilti – kreiptis į asmenį, kuris išklausys be vertinimo, pripažins jūsų patirtį ir padės aiškiau įsivardyti išgyvenimus bei emocijas.
Taip pat būtina suprasti, kad smurtas retai išlieka statiškas – dažniausiai jis intensyvėja, todėl tikėtis, jog viskas sustos vien ties seksualine prievarta, nėra realu.
Neabejokite – sprendimas prabilti apie patirtą smurtą yra sunkiausias, tačiau ir teisingiausias žingsnis, po kurio bus lengviau. Mūsų puslapyje „Prabilk“ galima gauti nemokamą, konfidencialią ir profesionalią pagalbą bei patikimą informaciją. Šios patirtys neturi būti išgyvenamos vienumoje – pagalba yra prieinama, o ją teikiantys žmonės pasirengę padėti.
—
Prabilk.lt puslapyje galima rasti informaciją apie seksualinį smurtą bei nurodyti kontaktai, kuriais galima kreiptis – parašyti laišką, paskambinti ar parašyti žinutę pokalbių lange. Jums atsakys tą pačią dieną, o jei tai išeiginė diena – kitą darbo dieną. Konsultacijos – visiškai konfidencialios, jūsų istorija nebus atskleista niekam, jei jūs to pats ar pati nenorėsite.
Nukentėjai nuo seksualinio smurto?
Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69 990 arba internetu darbo dienomis nuo 13:00 val. – 17:00 val. Kreipiantis nedarbo metu, atsakoma kitą darbo dieną. Daugiau informacijos, kaip padėti sau ir kitiems nukentėjusiems nuo seksualinio smurto rasite čia.
Šis straipsnis yra projekto „Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras“, finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalis.