Jei seksualinis smurtas kelia grėsmę sveikatai ar gyvybei

Kaip padėti sau išgyvenus seksualinį smurtą?

Išgyvenusiems seksualinį smurtą svarbu suvokti, kad pradžioje jie turi pasirūpinti savo fiziniu saugumu ir emociniais poreikiais. Toliau – ryžtis dažnai ilgai trunkančiam gijimo procesui, kuris skirstomas į kelis etapus.

Problemos įvardinimas, saugumo ir kontrolės sugrąžinimas

Seksualinė prievarta yra smurtinė patirtis, todėl svarbu ją įvardinti kaip traumą, kuri yra sudėtinga, reikalaujanti profesionalios pagalbos ir gydymo. Kadangi trauma veikia kiekvieną žmogaus funkcionavimo aspektą – nuo biologinio iki socialinio, gydymas turi būti kompleksinis. Gijimas vyksta etapais ir jis turi paveikti svarbiausius biologinius, psichologinius ir visuomeninio gyvenimo sutrikimo aspektus. Pagrindinis išgijimo principas yra susigrąžinti galios jausmą ir žinojimą, jog esu pats sau ir dėl savęs. Taigi saugumo užtikrinimas prasideda nuo savo kūno kontrolės susigrąžinimo ir palaipsniui perkeliamas į išorę – miego, valgymo, judėjimo, savidestruktyvaus elgesio kontrolę. Aplinkos kontrolė – tai saugios gyvenimo aplinkos sukūrimas, finansinio saugumo, savisaugos ir laisvo judėjimo planas. Atliekant medicininę apžiūrą ar gydant sužeidimus būtina laikytis pagarbos nukentėjusiojo autonomijai principo.

Pasirūpinimo savimi tikslas gali būti sabotuojamas paties nukentėjusio asmens. Jis gali piktintis, kad reikia rodyti iniciatyvą ir daryti daugiau nei tuo metu, jausdamasis bejėgis (-ė), atrodo galįs. Taip pat asmuo gali jaustis nenusipelnęs (-iusi) gero elgesio su savimi.

Prisiminimas ir gedėjimas

Gedėjimo procese nukentėjusysis privalo susitaikyti su tuo, kad smurtautojui atsilyginti galimybių neturi. Traumos neįmanoma išvaryti iš savęs nei kerštu, nei neapykanta, nei meile ar atleidimo fantazija. Nuoširdus smurtautojo atgailavimas retas, tačiau gijimas priklauso ne nuo jo, o nuo meilės atradimo savo pačių gyvenime. Meilė sau – tai pagarba savo jausmams ir gebėjimas nuoširdžiai save užjausti ir savimi pasirūpinti. Perprasti jausmus ir reikšti sau atjautą yra du kertiniai tvirtos individualybės ramsčiai. Sielvartas ir ašaros – įprastas atsakas į užplūstančią užuojautą sau.

Susitaikymas

Stipriausia psichologinės traumos patirtis yra bejėgiškumas ir izoliacija. Galios sugrąžinimas ir susietumas su kitais yra pamatinės išgijimo patirtys. Šioje stadijoje traumuotas asmuo susitaiko su tuo, kad tapo auka, ir supranta savo viktimizacijos pasekmes. Pyktis ir bejėgystė, neatstatomas žalos jausmas turėtų užleisti vietą vidiniam postūmiui sugrąžinti į kasdienio gyvenimo situacijas saugumą ir kontrolę jaustis taip, kaip noriu, gebėti kontroliuoti baimę, reakcijas į kylančius konfliktus. Gali būti naudojamos įvairios tikėjimą savimi žadinančios technikos: savigynos treniruotės, fizinės ir psichinės jėgos reikalaujančios užduotys. Sveikstantys seksualinį smurtą patyrę asmenys įžvelgia iš visuomenės perimtus jų pačių įsitikinimus, kurie yra nuolatinės įtampos šaltiniai ir laiko juos sukaustę aukos vaidmenyje. Susitaikymo kelyje esantys nukentėję asmenys yra pasiruošę mesti iššūkį abejingiesiems ir (arba) apkaltinti tuos, kurie prieš juos seksualiai smurtavo.

Susitaikymas su savimi​

„Žinau, kad turiu tik save“ – asmens užduotis tapti tokia asmenybe, kokia jis nori tapti. Jis turi aišku vaizdą tų savybių, kurias savyje vertino iki traumos, trauminio įvykio metu ir išgijimo laikotarpiu. Integruodama visus šiuos elementus buvusi auka susikuria naująjį savo „aš“. Darbas sutelkiamas į norų ir iniciatyvos ugdymą. Žadinamas spontaniškumas ir drąsa ieškoti kūrybinių būdų išreikšti save – daile, rašymu, muzika, terapiniu judesiu ar meditacija.

Ryšio su kitais atkūrimas

Ryšio su kitais atkūrimas yra itin svarbus. Draugai ir šeima gali būti stiprus emocinis ramstis ir daryti terapinį poveikį gijimo etape. Mums reikia saugių žmonių, įsitraukimo į veiklas ir bendrystės jausmo, kurie padėtų išeiti iš trauminės izoliacijos. Auga gebėjimas atskirti, kada žmogumi galima pasitikėti, o kada ne. Auka išmoksta apginti savo požiūrį, gerbti savo ir kitų ribas. Traumą išgyvenusi asmenybė pasiruošusi rizikuoti ir kurti bei gilinti santykius su kitais. Ji pajėgi jausti dėkingumą tiems, kas visą gijimo laiką buvo šalia. Sunkesnė užduotis gali būti atgauti gebėjimą patirti seksualinį artumą ir malonumą.

Sėkmingiausiai su seksualinės prievartos istorija gyvena tie asmenys, kurie atkuria savo gyvenimą dabartyje ir ima siekti ateities tikslų savo patirtyje įžvelgdami prasmę, pranokstančią asmeninės tragedijos ribas. Jie (jos) įsijungia į visuomeninę veiklą, atsisako slėptis, tampa atrama kitiems (-oms) nukentėjusiems (-oms) nuo seksualinio smurto.

Nukentėjai nuo seksualinio smurto – PRABILK

Nėra teisingo ar neteisingo būdo būti ar jaustis po patirto seksualinio smurto. Niekas niekada neturėtų jūsų įtikinėti, kad tai, kaip jaučiatės, yra „išpūsta“, ir turėtumėte kuo greičiau visa tai įveikti.

Jūsų jausmai ir išgyvenimai yra tikri ir pagrįsti.

Net jei tai įvyko seniai, galite su mumis pasikalbėti. Mes visada išklausysime, tikėsime ir niekada nesmerksime.