Seksualinė prievarta yra smurtinė patirtis, todėl svarbu ją įvardinti kaip traumą, kuri yra sudėtinga, reikalaujanti profesionalios pagalbos ir gydymo. Kadangi trauma veikia kiekvieną žmogaus funkcionavimo aspektą – nuo biologinio iki socialinio, gydymas turi būti kompleksinis. Gijimas vyksta etapais ir jis turi paveikti svarbiausius biologinius, psichologinius ir visuomeninio gyvenimo sutrikimo aspektus. Pagrindinis išgijimo principas yra susigrąžinti galios jausmą ir žinojimą, jog esu pats sau ir dėl savęs. Taigi saugumo užtikrinimas prasideda nuo savo kūno kontrolės susigrąžinimo ir palaipsniui perkeliamas į išorę – miego, valgymo, judėjimo, savidestruktyvaus elgesio kontrolę. Aplinkos kontrolė – tai saugios gyvenimo aplinkos sukūrimas, finansinio saugumo, savisaugos ir laisvo judėjimo planas. Atliekant medicininę apžiūrą ar gydant sužeidimus būtina laikytis pagarbos nukentėjusiojo autonomijai principo.
Pasirūpinimo savimi tikslas gali būti sabotuojamas paties nukentėjusio asmens. Jis gali piktintis, kad reikia rodyti iniciatyvą ir daryti daugiau nei tuo metu, jausdamasis bejėgis (-ė), atrodo galįs. Taip pat asmuo gali jaustis nenusipelnęs (-iusi) gero elgesio su savimi.
„Žinau, kad turiu tik save“ – asmens užduotis tapti tokia asmenybe, kokia jis nori tapti. Jis turi aišku vaizdą tų savybių, kurias savyje vertino iki traumos, trauminio įvykio metu ir išgijimo laikotarpiu. Integruodama visus šiuos elementus buvusi auka susikuria naująjį savo „aš“. Darbas sutelkiamas į norų ir iniciatyvos ugdymą. Žadinamas spontaniškumas ir drąsa ieškoti kūrybinių būdų išreikšti save – daile, rašymu, muzika, terapiniu judesiu ar meditacija.
Ryšio su kitais atkūrimas yra itin svarbus. Draugai ir šeima gali būti stiprus emocinis ramstis ir daryti terapinį poveikį gijimo etape. Mums reikia saugių žmonių, įsitraukimo į veiklas ir bendrystės jausmo, kurie padėtų išeiti iš trauminės izoliacijos. Auga gebėjimas atskirti, kada žmogumi galima pasitikėti, o kada ne. Auka išmoksta apginti savo požiūrį, gerbti savo ir kitų ribas. Traumą išgyvenusi asmenybė pasiruošusi rizikuoti ir kurti bei gilinti santykius su kitais. Ji pajėgi jausti dėkingumą tiems, kas visą gijimo laiką buvo šalia. Sunkesnė užduotis gali būti atgauti gebėjimą patirti seksualinį artumą ir malonumą.
Sėkmingiausiai su seksualinės prievartos istorija gyvena tie asmenys, kurie atkuria savo gyvenimą dabartyje ir ima siekti ateities tikslų savo patirtyje įžvelgdami prasmę, pranokstančią asmeninės tragedijos ribas. Jie (jos) įsijungia į visuomeninę veiklą, atsisako slėptis, tampa atrama kitiems (-oms) nukentėjusiems (-oms) nuo seksualinio smurto.
Nėra teisingo ar neteisingo būdo būti ar jaustis po patirto seksualinio smurto. Niekas niekada neturėtų jūsų įtikinėti, kad tai, kaip jaučiatės, yra „išpūsta“, ir turėtumėte kuo greičiau visa tai įveikti.
Jūsų jausmai ir išgyvenimai yra tikri ir pagrįsti.
Net jei tai įvyko seniai, galite su mumis pasikalbėti. Mes visada išklausysime, tikėsime ir niekada nesmerksime.